Mes visuomet renkamės, kaip paskirstyti savo pinigus, į kurias gyvenimo sritis juos nukreipti, kokius daiktus įsigyti. Daugelis išlaidų vykstaautopilotu, neskaičiuojant ir nevertinant, ar tai, ką gauname, buvo verta to, ką sumokėjome. Žinoma, šioks toks vertinimas yra, tačiau ir jis dažnai vyksta autopilotu. Vertiname subjektyviai, remdamiesi savo supratimu, kas yra vertinga, o kas ne. Beveik kiekvienas automobilis per metus praranda 20 procentų savo vertės, tačiau automobilį mes suprantame kaip „gerą investiciją“. Ar investuotumėte į fondą, kurio valdytojai su džiaugsmu prognozuotų, jog po metų šis bus praradęs 20 procentų vertės? Greičiausiai, kad ne, tačiau mes skirtingoms prekių grupėms taikome skirtingas taisykles, nors galėtų galioti viena – išleisti pinigai turi suteikti realią, o ne emocijomis grįstą naudą. Pinigų išleidimas autopilotu dažniausiai reiškia, jog mes nesuvaldome emocijų, „perkame statusą“, lepiname save ir t.t. Tad daugelį išlaidų reikia įvertinti racionaliau, tačiau yra kelios sritys, kur galima skaičiuoti neskaičiavus – čia taupyti neverta, nes kiekvienas išleistas litas sugeneruos didesnę ar mažesnę grąžą. Read more…
Kalbėdami apie pinigus, realistai – praktikai yra linkę sumenkinti minčių pasaulio svarbą, o teoretikai – mąstytojai vargsta darydami sprendimus, gaudami rezultatus ir bandydami daugiau uždirbti, nes tvarkytis praktiniame pasaulyje daug sunkiau nei teoriniame.
Paprastai mes skiriame dvi būsenas: nematerialu ir materialu. Mano mintys, emocijos, norai yra nematerialūs. Mano namas, mašina, stalas, mėsa parduotuvėje materialūs. Viena priežasčių, kodėl žmonės neuždirba daugiau,yra ta, jog jų mintys ir (pasi)tikėjimas, kad tai įmanoma, yra tiesiog per silpnas. Jie nesupranta, jog nuo minčių ir (pasi)tikėjimo stiprumo priklauso sėkmė materialiame pasaulyje. Nematerialus pasaulis taip pat kaip ir materialus gali būti skirtingos kokybės. Pavyzdžiui, vinis yra daug tvirtesnis už kiaušinį. Abu yra materija, tačiau jų tvirtumas skiriasi. Mintys irgi gali būti skirtingo tvirtumo – vieno žmogaus pasitikėjimas savimi gali būti geležinis, o kitas gali nuo menkiausio bakstelėjimo sudužti kaip kiaušinis. Minčių stiprumas gali nuolat keistis, o kuomet šios sustiprėja iki reikiamos ribos, jos labai lengvai virsta veiksmais ir rezultatais. Read more…
Ketvirtoji „Gymkhana“ dalis! Neilgai trukus po trečiosios „serialo“ dalies pasirodymo, JAV ralio lenktynininkas bei „DC Shoes“ vadovas Kenas Blockas pristato ketvirtąją. Pagamintą „holivudiškai“. Read more…
Šiame klipe labai įtaigiai reklamuojama didžiausią pasaulyje spermos bankų tinklą valdanti Danijos bendrovė „Cryos”. Žinoma, tokie spermos bankomatai – pernelyg gera idėja vyrams greitai prasimanyti šiek tiek grynųjų, kad būtų tiesa. Kita vertus, gyvenimas juk nestovi vietoje.
Vieno įdomiausių „Google“ projektų – automobilio, kurio valdymas yra visiškai kompiuterizuotas – vadovų tarybos narys Sebastienas Thumas kasmetinėje TED konferencijoje išsamiai pristatė naujausią kompanijos kūrinį. Stenfordo universitete kuriamas projektas yra viena įdomiausių pastaruoju metu su automobiliais susijusių naujovių. Read more…
Olandijos bendrovės „OGD ICT Services“ darbuotojai sukūrė mėgėjišką filmą nenaudodami jokių skaitmeninių technologijų – kompiuterinių vaizdo efektų, animacijos ir t.t. Viskas, ką matote, buvo nufilmuota pasitelkus „analogines“ medžiagas – popierių, kartoną, nailonines virvutes. Kitaip tariant, tai analoginis filmas apie skaitmeninį pasaulį. Read more…
Susitinka kunigas ir rabinas. Rabinas kažkoks liūdnas.
- Ko toks liūdnas, rabi? – klausia kunigas.
- Kažkas pavogė mano dviratį. Jaučiu, kad kažkas iš savų, bet niekaip negaliu nustatyti kas …
- O tu padaryk taip: perskaityk jiems 10 Dievo įsakymų … Kai prieisi iki „Nevok“, atidžiai stebėk – kas nuleis akis tas ir vagis.
Po savaitės vėl susitinka. Rabinas toks pralinksmėjęs.
- Na, ar padėjo mano patarimas? – klausia kunigas.
- Beveik. Skaitau aš 10 Dievo įsakymų … Kai priėjau iki „nepaleistuvauk“, prisiminiau kur dviratį palikau …
Važiuojant automagistrale Vilnius – Klaipėda ties Cinkiškiais yra Žalgirio parkas. Šimtus kartų pravažiavau šią vietą, bet niekada nesusimasčiau kaip šis parkas galėtų atrodyti iš viršaus.
Mes visuomet renkamės, kaip paskirstyti savo pinigus, į kurias gyvenimo sritis juos nukreipti, kokius daiktus įsigyti. Daugelis išlaidų vykstaautopilotu, neskaičiuojant ir nevertinant, ar tai, ką gauname, buvo verta to, ką sumokėjome. Žinoma, šioks toks vertinimas yra, tačiau ir jis dažnai vyksta autopilotu. Vertiname subjektyviai, remdamiesi savo supratimu, kas yra vertinga, o kas ne. Beveik kiekvienas automobilis per metus praranda 20 procentų savo vertės, tačiau automobilį mes suprantame kaip „gerą investiciją“. Ar investuotumėte į fondą, kurio valdytojai su džiaugsmu prognozuotų, jog po metų šis bus praradęs 20 procentų vertės? Greičiausiai, kad ne, tačiau mes skirtingoms prekių grupėms taikome skirtingas taisykles, nors galėtų galioti viena – išleisti pinigai turi suteikti realią, o ne emocijomis grįstą naudą. Pinigų išleidimas autopilotu dažniausiai reiškia, jog mes nesuvaldome emocijų, „perkame statusą“, lepiname save ir t.t. Tad daugelį išlaidų reikia įvertinti racionaliau, tačiau yra kelios sritys, kur galima skaičiuoti neskaičiavus – čia taupyti neverta, nes kiekvienas išleistas litas sugeneruos didesnę ar mažesnę grąžą. Read more…
