Apie ka šneka debesys?
Debesys slenkantys padangės kraštu, mato mūsų širdis, jaučia jų plakimą, jie žino viską apie mus. Pūkuoti debesys galėtų atsakyti į mūsų klausimus jei tik mes galėtume juos pasiekti ir jei tik jie galėtų kalbėti, bet debesų kalba sudėtinga jie išreiškia savo jausmus drėgme, lietumi, dargana. Jie šnekasi su medžių viršūnėmis, kurios siekia dangų ir kedena debesis savo švelniais lapeliais. Debesys žino viską ką mes galvojame, jie išduoda mūsų paslaptis savo šlamesiu rasotai žolei kuri ieškodama mažo saulės spindulėlio prašo medžių patraukti savo stiprias rankas, ir kutena mūsų basas kojas, mato mūsų sukabintas rankas ir prašo iš debesio nors mažo lašelio vandens, nes artėjantys mūsų žingsniai nuplauna nuo jos drėgną rasą, kuri pagirdo žemę vitaminais.
