Žalgirio parkas
Važiuojant automagistrale Vilnius – Klaipėda ties Cinkiškiais yra Žalgirio parkas. Šimtus kartų pravažiavau šią vietą, bet niekada nesusimasčiau kaip šis parkas galėtų atrodyti iš viršaus.
Žalgirio parkas, įsteigtas norint pagerbti 1410 m. liepos 15-16 d. jungtinės lietuvių – lenkų kariuomenės pergalę prieš Kryžiuočių ordiną.
Kauno rajono savivaldybei priklausančioje žemėje yra pastatyta 13 koplytstulpių, primenančių žymiausius Žalgirio mūšio karžygius. Kasmet vis gausėjo Žalgirio parko rėmėjų ir narių gretos. 10 hektarų plote pasodinta raudonlapių klevų, maumedžių, pušų ir eglaičių, iš viso – daugiau kaip 1000 medelių. Kiekvienas jų turi savo metrikus ir globėjus. Pušys susodintos taip, kad pro lėktuvo langą matytųsi užrašas “Žalgiris”.
Sąjūdžio ženklelio formą primenančio parko viduryje 2001-aisiais buvo išbetonuotas paminklo postamentas, ant kurio ateityje tikėtasi pritvirtinti 14,10 metro aukščio Gedimino stulpus (aukštis parinktas sąmoningai, atsižvelgiant į mūšio metus).
Betoninę skulptūrą sukūrė architektas Stanislovas Kalinka. Į pamatus yra įmūryta kapsulė su “Laišku ainiams”. Antrasis laiško egzempliorius saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
Nors planai labai gražus, tačiau jau senokai statybų parko teritorijoje nė kvapo. Parkas, atrodo, sunyks gyvenant dabartinėms kartoms, nors iniciatoriai vylėsi, jog ir po 100 metų grandiozinis projektas nebus pamirštas vaikų ir anūkų. Iš paminklo pamatų, vietoje Gedimino stulpų, kol kas styro tik aprūdijusios armatūros virbai.

