Blog'as apie gėrį

Mes visuomet renkamės, kaip paskirstyti savo pinigus, į kurias gyvenimo sritis juos nukreipti, kokius daiktus įsigyti. Daugelis išlaidų vykstaautopilotu, neskaičiuojant ir nevertinant, ar tai, ką gauname, buvo verta to, ką sumokėjome. Žinoma, šioks toks vertinimas yra, tačiau ir jis dažnai vyksta autopilotu. Vertiname subjektyviai, remdamiesi savo supratimu, kas yra vertinga, o kas ne. Beveik kiekvienas automobilis per metus praranda 20 procentų savo vertės, tačiau automobilį mes suprantame kaip „gerą investiciją“. Ar investuotumėte į fondą, kurio valdytojai su džiaugsmu prognozuotų, jog po metų šis bus praradęs 20 procentų vertės? Greičiausiai, kad ne, tačiau mes skirtingoms prekių grupėms taikome skirtingas taisykles, nors galėtų galioti viena – išleisti pinigai turi suteikti realią, o ne emocijomis grįstą naudą. Pinigų išleidimas autopilotu dažniausiai reiškia, jog mes nesuvaldome emocijų, „perkame statusą“, lepiname save ir t.t. Tad daugelį išlaidų reikia įvertinti racionaliau, tačiau yra kelios sritys, kur galima skaičiuoti neskaičiavus – čia taupyti neverta, nes kiekvienas išleistas litas sugeneruos didesnę ar mažesnę grąžą. Read more…

Mąstytojai (nuotr. freedigitalphotos.net)

Kalbėdami apie pinigus, realistai – praktikai yra linkę sumenkinti minčių pasaulio svarbą, o teoretikai – mąstytojai vargsta darydami sprendimus, gaudami rezultatus ir bandydami daugiau uždirbti, nes tvarkytis praktiniame pasaulyje daug sunkiau nei teoriniame.

Paprastai mes skiriame dvi būsenas: nematerialu ir materialu. Mano mintys, emocijos, norai yra nematerialūs. Mano namas, mašina, stalas, mėsa parduotuvėje materialūs. Viena priežasčių, kodėl žmonės neuždirba daugiau,yra ta, jog jų mintys ir (pasi)tikėjimas, kad tai įmanoma, yra tiesiog per silpnas. Jie nesupranta, jog nuo minčių ir (pasi)tikėjimo stiprumo priklauso sėkmė materialiame pasaulyje. Nematerialus pasaulis taip pat kaip ir materialus gali būti skirtingos kokybės. Pavyzdžiui, vinis yra daug tvirtesnis už kiaušinį. Abu yra materija, tačiau jų tvirtumas skiriasi. Mintys irgi gali būti skirtingo tvirtumo – vieno žmogaus pasitikėjimas savimi gali būti geležinis, o kitas gali nuo menkiausio bakstelėjimo sudužti kaip kiaušinis. Minčių stiprumas gali nuolat keistis, o kuomet šios sustiprėja iki reikiamos ribos, jos labai lengvai virsta veiksmais ir rezultatais. Read more…